Dažnai užduodami klausimai

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo žemės ūkio paskirties sklype numatoma ūkininko sodybos vieta, kaimo turizmo, ūkiniai pastatai, miško įveisimas ar kiti su žemės ūkiu susiję sprendiniai.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas norint parinkti ūkininko sodybos ar žemės ūkio veiklai reikalingų statinių, kaimo turizmo statinių statybos vietą, taip pat planuojant įveisti mišką ne miško žemėje. Projektu neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje nustatoma sodybos vieta ir statybos zona. Statybai vėliau taikomi ir kiti teisės aktų bei statybą leidžiančio dokumento reikalavimai.

Kaimo plėtros projektą ūkininko sodybai parinkti turi teisę inicijuoti tik fizinis asmuo, turintis galiojantį ūkininko pažymėjimą. Taip pat pareiškėjas privalo nuosavybės teise valdyti žemės ūkio paskirties sklypą.

Minimalus žemės ūkio paskirties sklypo plotas ūkininko sodybai kurti turi būti ne mažesnis kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Jei sklypas mažesnis, kaimo plėtros projekto ūkininko sodybos parinkimui rengti teisiškai negalima. Mažesniame nei 2 hektarai, bet didesniame nei 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties sklype gali būti statomi kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti.

Neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais).

Ne, kaimo plėtros projektas nekeičia pagrindinės žemės ūkio paskirties į vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją (namų valdą). Sklypas lieka žemės ūkio paskirties, tačiau jame teisėtai atsiranda speciali zona – ūkininko sodybos užstatymo plotas – statybos zona.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektui paprastai reikia skirti nuo 6 iki 9 mėnesių. Projekto rengimo trukmė priklauso nuo sklypo situacijos, taikomų apribojimų, institucijų išduodamų planavimo sąlygų ir projekto derinimo, tikrinimo eigos.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, formavimo ir pertvarkymo projektus turi teisę rengti tik asmenys, turintys Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytą kvalifikaciją ir specialius pažymėjimus t.y. licencijuoti žemėtvarkos specialistai (fiziniai asmenys), turintys galiojantį žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo kvalifikacijos pažymėjimą.

TPDRIS yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema. Šioje sistemoje rengiami, viešinami, derinami, tikrinami ir registruojami visi Lietuvos bendrieji, detalieji ir specialieji planai (tame tarpe ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai). Ši sistema dabar yra integrali Teritorijų planavimo ir statybos vartų sistemos dalis. Daugiau informacijos rasite www.planuojustatau.lt

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Jis rengiamas, kai norima padalyti vieną žemės sklypą į kelis, sujungti kelis sklypus į vieną, pakeisti jų ribas, plotą ar naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Jis taip pat gali būti rengiamas norint prie savo sklypo prijungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Projektu nustatomos naujos sklypų ribos ir kiti reikalingi sprendiniai.

Taip, formavimo ir pertvarkymo projekto metu galima pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, jei tai neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui. Dažniausias pavyzdys – žemės ūkio paskirties keitimas į kitą (gyvenamąją, komercinę).

Įsiterpusį valstybinės žemės plotą galima prijungti, jei jis ribojasi su jūsų sklypu, jame negalima suformuoti savarankiško racionalaus dydžio sklypo su privažiavimu ir jo plotas neviršija teisės aktuose nustatyto dydžio. Prijungimui rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas; jei plotas ribojasi su keliais sklypais, teisę jį įsigyti ar nuomoti gali turėti ir kiti besiribojančių sklypų savininkai ar nuomininkai.

ŽPDRIS – tai Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema. Per ją elektroniniu būdu teikiami prašymai, organizuojamas žemėtvarkos projektų rengimas, gaunamos planavimo sąlygos, vyksta viešinimas, derinimas ir joje galima sekti projekto eigą. Daugiau informacijos rasite www.zpdris.lt

Patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, atliekami naujai suformuotų ar pertvarkytų sklypų kadastriniai matavimai. Parengiamos kadastrinių matavimų bylos, patvirtinami sklypų kadastro duomenys, o nauji arba pakeisti sklypai įregistruojami Nekilnojamojo turto registre.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas dažniausiai trunka apie 4–9 mėnesius. Terminas priklauso nuo projekto sudėtingumo, savivaldybės ir kitų institucijų derinimų, viešinimo procedūrų bei papildomų aplinkybių. Jei gaunama pastabų ar reikia tikslinti sprendinius, procesas gali užtrukti ilgiau.